- spelčiai
- ×spel̃čiai sm. pl. (2); Rtr žr. pelčiai: 1. Langų stiklai dažniausiai be antrųjų spelčių, storu sniego šepečiu apžėlę Vaižg. Žiemą žylės snapu baldosi į užburbėjusius spelčius rš. | prk.: Ir snaudžia sau tylus, miegūstas ežeras tuose aukso žvaigždžių spelčiuose Pč. Mes nebetelpame senovinio gyvenimo spelčiuose Vaižg. 2. Kašiko spelčiai Kur. 3. Vilnų sruogas sumausto ant išplėtamų romų (spelčių) ir ant jų ištempia rš. 4. vežimo gardžių griaučiai, rėmai: Drobynų spelčiai Kur.
Dictionary of the Lithuanian Language.